Duplicate entry '54.82.78.213-2018-02-18' for key 'ip' Vokietija | LT ir DE

Vokietija

VOKIETIJA

INFORMACIJOS MUMS

NAUJIENOS

FOTO - GALERIJA

APKLAUSOS

IVAIRUS

MANO SRITIS

Empfehlen

Array

Wetter

Besucherzähler

MP3-Player

Get the Flash Player to see this player.

LT ir DE

Lietuvos ir Vokietijos
Saliu sutartis

Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenimis, Vokietijoje nuolat gyvena daugiau nei 15 000 Lietuvos piliečių, Vokietijos lietuvių bendruomenės duomenimis, Vokietijoje yra apie 50 000 lietuvių. Vokietijos lietuvių bendruomenė šiuo metu vienija 17 lietuviškų apylinkių beveik visose Vokietijos žemėse.

Lietuvos Respublika ir Vokietijos Federacinė Respublika, remdamosios jų tautų istoriniais ryšiais ir bendra praeitimi, taip pat įsisąmoninusios skausmingus savo istorijos momentus, susitaria artimai bendradarbiauti savo tautų gerovės ir taikos Europoje bei pasaulyje labui. Konfrontacijos tarp Rytų ir Vakarų įveikimas įgalino laisvai apsisprendusią vokiečių tautą vėl susivienyti. Taip pat buvo įgyvendintas ir atkaklus lietuvių tautos noras atgauti nepriklausomybę. Abi pusės traktuoja šiuos istorinius pokyčius kaip esminį indėlį į bendrą taikų Europos sambūvį, kuris atveria naujas draugiškų Lietuvos ir Vokietijos santykių perspektyvas.

Abi Šalys nori ateityje vystyti ir plėtoti savo santykius visose srityse. Jos patvirtina savo ištikimybę Jungtinių Tautų Chartijos tikslams ir principams, Helsinkio Baigiamojo Akto, Paryžiaus Naujosios Europos Chartijos, 1992 m. liepos 10 d. Helsinkio dokumento bei kitų Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentų pagrindiniams principams ir nuostatoms. Abiejų Šalių tikslas - kurti taiką, saugumu ir bendradarbiavimu pagrįstą Europą, vienijamą pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos ir įstatymų viršenybės principais. Abi Šalys vadovausis visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis, pagarba suverenios lygybės, teritorinio integralumo ir sienų neliečiamumo principams, draudimu grasinti jėga ar ją naudoti, taip pat pagarba žmogaus ir mažumų teisėms. Jos patvirtina visų tautų teisę laisvai ir be kišimosi iš šalies spręsti savo likimą bei pagal savo siekius formuoti politinę, ekonominę, socialinę ir kultūrinę raidą. Abi Šalys pripažįsta Jungtinių Tautų reikšmę sprendžiant globalines problemas ir saugant bei atkuriant taiką ir tarptautinį saugumą.
Jos abi pasisako už Jungtinių Tautų veiksmingumo stiprinimą.

Abi Šalys pareiškia, kad jos viena kitai neturi ir ateityje nekels jokių teritorinių pretenzijų.

Abi Šalys siekia kurti bendromis vertybėmis ir įsitikinimais suvienytą Europą. Jos pagal savo galimybes kartu su kitomis ESBK valstybėmis rems ir skatins Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo procesą. Jos rems visas valstybių-dalyvių pastangas ESBK, Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo Taryboje ir Vakarų Europos Sąjungos Konsultaciniame forume, stengsis stiprinti saugumą ir kurti bendradarbiavimu grindžiamas saugumo sistemos struktūras visoje Europoje. Siekdamos šio tikslo, jos rems nuolatinių institucijų ir organų kūrimą bei veiklą. Kilus situacijai, kuri, vienos Šalies nuomone, gresia taikai, abi Šalys bendradarbiaus ESBK ir Jungtinių Tautų veiklos rėmuose.
Jos nedelsdamos susisieks viena su kita ir stengsis suderinti pozicijas bei susitarti dėl priemonių, tinkamų tai situacijai įveikti arba pagerinti.Abi Šalys pabrėžia Europos Bendrijos svarbą Lietuvai. Vokietija pagal savo galimybes ir jėgas rems Lietuvos atvedimą į Europos Bendriją. Abi Šalys sveikina 1992 metų gegužės 11 dienos Lietuvos ir Europos Bendrijos Prekybos ir Bendradarbiavimo Sutarties pasirašymą kaip svarbų šio kelio žingsnį. Vokietija pasisakys už politinio dialogo su Lietuva plėtimą regioniniu mastu. Abi Šalys teikia didelę reikšmę Lietuvos narystei Europos Taryboje, šiai valstybei integruojantis į demokratija, įstatymų viršenybe ir pagarba žmogaus teisėms pagrįstą valstybių bendriją.

Abi Šalys pabrėžia, jog yra būtina spartinti nusiginklavimo ir ginkluotės kontrolės procesą. Jos laikosi masinio naikinimo ginklo ir jo sistemų nešėjų neplatinimo politikos ir pasisako už šį ginklą reguliuojančių tarptautine teise pagrįstų susitarimų ir tarptautinio režimo stiprinimą. Jos yra vieningos nuomonės, kad ateityje ginkluotės kontrolės procesas Europoje turi tarnauti, visų pirma, kooperacinės saugumo sistemos kūrimui ir pasitikėjimu grindžiamo visų ESBK šalių bendradarbiavimo saugumo politikos ir karinėje srityje skatinimui. Šiam tikslui pasiekti abi Šalys ketina aktyviai pasinaudoti naujuoju ESBK saugumo ir bendradarbiavimo Forumu. Jos taip pat skiria ypatingą dėmesį saugumo ir pasitikėjimo stiprinimui Baltijos regione.

Abi Šalys įvairiais lygiais nuolat konsultuosis dėl bendrus interesus liečiančių klausimų. Jos pasiryžusios bendradarbiauti tarptautinėse organizacijose, kurių narėmis jos yra ar bus ateityje. Jos skatins tiesioginius visų lygių kontaktus, taip pat municipalinį ir miestų partneriavimą. Tokiu būdu jos rems visokeriopą abiejų Šalių žmonių bendravimą ir visuomeninių bei politinių organizacijų bendradarbiavimą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kad intensyvėtų abiejų Šalių Parlamentų kontaktai.

Abi Šalys ketina plėtoti įvairias regioninio ir subregioninio, ypač Baltijos jūros baseine, bendradarbiavimo formas. Jos teikia ypatingą reikšmę bendradarbiavimui transporto, ryšių, aplinkos apsaugos ir energetikos srityse. Jos rems visas pastangas šiose srityse kompetentingose tarptautinėse institucijose ir Baltijos jūros pakrantės šalių Užsienio reikalų ministrų Taryboje.
Abi Šalys ketina glaudžiai bendradarbiauti visose aplinkos apsaugos srityse. Jos panaudos visas 1993m. balandžio 16 d. pasirašytos Lietuvos ir Vokietijos Sutarties dėl bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje teikiamas galimybes. Be to, jos pareiškia esančios labai suinteresuotos intensyvinti bendradarbiavimą branduolinės technikos saugumo ir radiacinės apsaugos srityse.

Abi Šalys teikia didelę reikšmę abipusiai naudingam ekonominiam bendradarbiavimui. Jos suvokia, kaip svarbu sukurti tinkamas sąlygas infrastruktūrai, pramonei, žemės ūkiui ir paslaugoms plėtoti. Jos išnaudos visas 1992 metų vasario 28 dienos Lietuvos ir Vokietijos Investicijų skatinimo ir apsaugos sutarties teikiamas galimybes. Abi Šalys siekia plataus bendradarbiavimo ekonomikoje ir pramonėje. Jos galiojančių įstatymų ribose kitos Šalies įmonėms sudaro galimybes laisvai veikti. Abi Šalys pasisako už įvairiapusius ir glaudžius kontaktus bei bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Vokietijos įmonių. Abi Šalys yra vieningos nuomonės, kad Lietuvos ir Vokietijos finansinių santykių raida turi apimti ir jau egzistuojančių įsipareigojimų vykdymo reguliavimą. Atsižvelgdama į Lietuvoje vykstantį permainų procesą, Vokietijos pusė yra pasiruošusi paremti Lietuvą, jai pereinant į rinkos ekonomiką ir kuriant naujas valdymo struktūras. Didelė reikšmė čia teikiama ekonominės bei teisinės politikos konsultacijoms, visų pirma, bendradarbiavimui rengiant ir tobulinant ekonomikos specialistus bei vadovaujančius darbuotojus. Vokietijos pusė yra pasiruošusi suteikti konsultacinę pagalbą, kuriant Lietuvos socialinę struktūrą. Abi Šalys supranta mokslinių tyrimų ir progreso reikšmę tolesniam abiejų Šalių gamybos sektorių augimui. Todėl jos rems mokslininkų ir tyrimo įstaigų iniciatyvas, skirtas plėtoti abiejų šalių mokslo ir technikos bendradarbiavimą ir keitimąsi mokslo ir technikos informacija bei dokumentacija, taip pat specialistais ir vadovaujančiais darbuotojais.
Abi Šalys plės kultūrinį bendradarbiavimą visose, tarp jų ir švietimo bei mokslo, srityse. Jos ketina pasirašyti visapusę kultūrinio bendradarbiavimo sutartį. Be to, jos ketina viena kitos Šalyje įsteigti kultūros institutus ir šiuo tikslu taip pat pasirašys atitinkamas sutartis. Jos patvirtina savo pasiryžimą užtikrinti suinteresuotiems asmenims galimybę naudotis kitos Šalies kalba bei kultūra ir remti atitinkamas iniciatyvas. Jos skiria ypatingą reikšmę abiejų Šalių jaunimo bendravimui ir jų bendriems projektams. Abi Šalys vieningai pasisako, kad iš jų šalių dingusios ar neteisėtai išgabentos kultūrinės vertybės, esančios jų valstybių teritorijoje, būtų grąžintos savininkui arba jo teisėtam teisių perėmėjui.

Abi Šalys susitaria palengvinti kapų lankymą, jų išsaugojimą bei priežiūrą ir, pagal galimybes, kitai Šaliai sudaryti sąlygas įrengti mirusiems deramas ir ramybę teikiančias atminimo vietas arba kapines ir jas įstatymiškai saugoti.
Jos rems karių kapus prižiūrinčių organizacijų bendradarbiavimą. Abi Šalys pasirašys sutartį dėl karių kapų priežiūros.

Abi Šalys vieningai pasisako, kad lietuvių kilmės piliečiams Vokietijoje ir vokiečių kilmės piliečiams Lietuvoje, remiantis laisvu apsisprendimu, būtų suteikta galimybė puoselėti kalbą, kultūrą ir tautines tradicijas bei laisvai išpažinti religiją. Abi Šalys patvirtina, kad šių piliečių kultūrinio identiteto ir gyvybinių teisių išsaugojimas yra labai svarbus plėtojant jų santykius. Todėl jos kitos Šalies veikiančių įstatymų ribose įgalina ir palengvina šiuos asmenis ir jų organizacijas skatinančias priemones.
Abi Šalys, remdamosios galiojančiais Šalių įstatymais, numato bendradarbiauti, kovojant su organizuotu nusikalstamumu, tarptautiniu terorizmu, kontrabanda ir nelegaliu narkotikų gabenimu. Tam tikslui pasiekti atitinkamos abiejų Šalių kompetentingos tarnybos keisis patirtimi ir operatyvine informacija.

Abi Šalys patvirtina, kad ši Deklaracija netaikoma jų teisėms ir įsipareigojimams, numatytiems galiojančiose dvišalėse ir daugiašalėse sutartyse su kitomis valstybėmis.

Bona, 1993 metų liepos 21 diena

LIETUVOS RESPUBLIKOS              VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS
UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS                   UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS




[ Besucher-Statistiken *beta* ]