Duplicate entry '54.82.78.213-2018-02-18' for key 'ip' Vokietija | Platesne informacija

Vokietija

VOKIETIJA

INFORMACIJOS MUMS

NAUJIENOS

FOTO - GALERIJA

APKLAUSOS

IVAIRUS

MANO SRITIS

Empfehlen

Array

Wetter

Besucherzähler

MP3-Player

Get the Flash Player to see this player.

Platesne informacija


Vokiečių kalba
ir „Vokietijos“ samprata yra daugiau nei tūkstančio metų senumo, tačiau Vokietija kaip moderni valstybė buvo suvienyta tik 1871 m., kai buvo įkurta Prūsijos karalystės dominuojama Vokietijos imperija. Didele dalimi tai buvo Oto fon Bismarko (Otto von Bismarck), svarbaus Vokietijos XIX a. politinio veikėjo,pastangų-dėka.

Vokiečių kalba - indoeuropiečių kalbų šeimos germanų kalbų grupės kalba. Ji gimininga ne tik su danu, norvegu, ir svedu kalbomis, su nyderlandu bei flamandu,
Taciau su  anglu taip pat. Vokietijoje kalbama daugeliu tarmiu. Kaip daugelyje kitu kalbu, taip ir cia vyrauja ivairus dialektai bei akcentai, - priklausomai is kurios vietoves  zmogus kiles. Regionu dialektai bei tradicijos turi ivairia kilme, kaip frankai, saksai, svabai, bajeriai, kurie gyveno tik atitinkamose Vokietijos  srityse. Kai kurie stipriai nukrypsta nuo bendrinės vokiečių kalbos. Saro krašte daugelis vokiečių kalba prancūziškai. Vokieciu kalba kalbama ne tik sioje salyje, taciau ir Austrijoje, dalyje Sveicarijos, Lichtensteino, Liuksemburgo, taip pat ir Italijos kai kuriose siaurinese vietovese, rytu Belgijoje bei rytu Prancuzijoje, Rumunijoje, Vengrijoje. Valstybinė kalba Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino, Šveicarijos, Liuksemburgo , oficiali kalba- Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Lichtenšteine, Belgijoje, Europos Sąjungoje. Didele dalis Vokietijos gyventoju kalba angliskai. Kalbama salyje be vokiečių bei  anglų, dar  ir  rusų, lenkų kalbomis.

Gyventojų skaičius 82 110 000 (kai tuo tarpu Lietuvoje, kaip zinome, virs 3 mln.)

 

Etninės grupės vokiečiai - 91,09 %; 
kitų šalių piliečiai - 8,91
Turkijos - 28,87%;
Jugoslavijos - 9,84 %;
Italijos -8,37 %;
Graikijos - 4,97 %
Lenkijos - 3,88%
Kroatijos - 2,86%
Bosnijos ir Herzegovinos - 2,60%
Austrijos - 2,53%
JAV - 1,51%
Makedonijos - 0,63%
Slovenijos - 0,25%
Šiaurėje, Šlezvigo-Holšteino žemėje, gyvena fryzų ir danų tautinės mažumos, Saksonijoje ir Brandenburge - sorbų tautinė mažuma.

 

Užsieniečiai7 321 000 mln uzsienieciu gyvena bei dirba Vokietijoje. Pirmasis atvykeliu antpludis i Vokietija buvo 17a.,kada i Prancuzija eme keliauti maldininkai. Antrasis-19a.pradzioje Ruro lenku,pabaigoje-darbo jegos antpludis.Tai italai,turkai,jugoslavai,marokieciai,vietnamieciai… 1990-2000m. atvyko apie 2 mln. is Rusijos,Kazachstano ir kitu buvusiu Tarybu sajungos respuliku gyventoju,turinciu cia saknis.

 

Gyventojų tankumas vidutiniškai 230 g/kv.km. Gyventojai regionuose labai skirtingai issiskirste.  Apie trecia dalis ju (25 mln.) gyvena didmiesciuose, apie 50, 5 mln. Gyvena miestuose bei gyvenvietese, kuriu dydis tarp 2.000 ir 100.000gyventoju. Apie 6,4 mln zmoniu yra vietovese, kuriu dydis skaiciuojant gyventojais, iki 2.000. Vokietija su savo 230 gyventoju 1 kv km priklauso tirsciausiai apgyvendintoms Europos salims. Be to, zymus skirtumas tarp buvusiuju salies zemiu ir tarp buvusiuju VDR zemiu. Naujosiose salies zemese ir Rytu Berlyne gyventoju sk. siekia 140 /kv km, senosiose  federalinese zemese – 267/kv km.

 

Labiausiai apgyvendintos federacinės žemės Berlin (3937 g/kv.km), artimiausias Lietuvai gyventoju skaiciumi
Hamburg (2251 g/kv.km),
Miunchen (1708g/kv.km)
Bremen (1683 g/kv.km)
Frankfurt/M (966 g/kv.km)Dortmund ( 599g/kv.km)Diuseldorf( 586 g/kv.km)

 

Gyventojų sudėtis pagal amžių iki 6 metų - 5,80 %;
6 - 15 metų - 10,03 %;
15 - 25 metų - 21,0 %
25 -45 metų - 31,41%      
45 - 65 metų - 45 - 65%
65 metų ir vyresni - 15,93%

 

Gyventojų prieaugis 1999 metais 0,99%

 

Gimstamumas 1999 m gimė 766 973 žm.
Mirtingumas 1999 m mirė 844 112 žm.

 

Labiausiai paplitusios religijos Evangeliku ir kataliku baznycios priskaiciuoja apie 28 mln. savo nariu: Evangelikų liuteronu  tikėjimas - 35,7%;
katalikų tikėjimas - 34,7 % gyventojų 
Kitos religijos Musulmonai 1,7% ( arba 3mln.,tarp kuriu ir sunitai,siitai,alevitai), kitu tikybu (naujoji apaštalų bažnyčia, stačiatikiai, Jehovos liudininkai, judėjų tikėjimas, islamas) 26,3%

Vyrauja katalikai – du trecdaliai gyventoju.  Egzistuoja protestantų mažumos. Dar cia yra ortodoksu,hindusu,budistu,viso virs 160 ivairiu religiju bendruomeniu. Vienas trecdalis priklauso jokiai arba nekrikscioniskos religijos bendruomenei, kaip musulmonu ar zydu .


Vidutinė gyvenimo trukmė 76 metai

 

 Pasaulyje yra is viso virs 150 milijonu vokieciu.
Vokietija: 72 000 000 ,
JAV: 42 800 000,
Brazilija:12 000 000,
Austrija:7 250 000,
Šveicarija: 4 700 000,
Kanada:3 000 000,
Rusija:1 000 000,
Australija:1 000 000,
Vengrija:300 000,
Namibija:150 000,
Lenkija: 150 000,
Rumunija: 200 000,
likę 1 000 000 issibarste po kitas  pasaulio salis.



Visi pateikti duomenys yra mazdaug 1999-2000 metu.

[ Besucher-Statistiken *beta* ]