Duplicate entry '54.82.78.213-2018-02-18' for key 'ip' Vokietija | Trumpas pristatymas

Vokietija

VOKIETIJA

INFORMACIJOS MUMS

NAUJIENOS

FOTO - GALERIJA

APKLAUSOS

IVAIRUS

MANO SRITIS

Empfehlen

Array

Wetter

Besucherzähler

MP3-Player

Get the Flash Player to see this player.

Trumpas pristatymas

Nie wieder Pickel!

                                    
Trumpai apie Vokietiją

Šiaurinę Vokietiją sudaro ledynmečio laikais susiformavusi ˛emuma (Šiaurės Vokietijos ˛emuma, ˛emiausias taškas 3,54 m ˛emiau jūros lygio). Pietų Vokietijoje - Alpių kalnai.

55% Vokietijos ploto u˛ima ˛emės ūkio naudmenos. 30% teritorijos apaugusi miškais. Keliams ir pramoninės paskirties ˛emei tenka 10%. Vokietijoje naudingųjų iškasenų yra nedaug, bet iškasama daug rusvosios ir akmens anglies. Apie 10% Vokietijos gyventojų - u˛sieniečiai. Did˛iausi miestai: Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas prie Maino, Hamburgas, Kelnas, Stutgartas, Dresdenas, Leipcigas. 


Vėliava 
Šiuolaikinės Vokietijos trispalvės veliavos kilmė aiškinama dvejopai. Pasak vienų, iš šių spalvų uniforma vilkinčių universitetų studentų sudaryti savanorių daliniai kovėsi su Napoleonu. Kitų teigimu, šios spalvos - juoda, raudona ir auksinė (schwarz-rot-gold) - yra paimtos iš karališkojo Šventosios Romos imperijos herbo. Šiaip ar taip, šios spalvos tautinėmis vokiečių spalvomis imtos laikyti XIX a. pirmojoje pusėje, kai Vokietijoje prasidėjo sajūdis dėl šalies suvienijimo. Pirmą kartą šia vėliavą visos Vokietijos vėliava pripa˛ino 1848m. šalies Konstituciją parengęs Frankfurto parlamentas. Tačiau tais metais vieninga vokiečių valstybė taip ir nesusikūrė, tad ir ši vėliava negavo oficialaus statuso. Vėliau, net suvienijus šalį, jos vėliava dar ne kartą keitė savo pavidalą ir tiktai 1949 m., atkūrus Vokietijos valstybingumą, buvo įteisinta ir ši trispalvė.


Vokietijos himnas
(vok.: Lied der Deutschen – vokieciu daina) – oficialus Vokietijos valstybinis himnas nuo 1949m. Muzikos autorius – Josefas Haidnas  jį parašė 1797m. Austrijos imperatoriui Pranciskui II. Iš prad˛ių vadinosi „Kaizerio daina" (vok.: Kaiserlied). 1841m. Augustas Henrikas Hofmanas fon Falerslebenas (August Heinrich Hofmann von Fallersleben) himnui parašė ˛od˛ius „Vokietija aukščiau visko“ (Deutschland ueber alles). Visas eilėraštis buvo giedamas nuo 1922m., kai giesmė tapo oficialiu Vokietijos himnu, iki 1945m. Nuo 1949m. buvo naudojama tik muzika. Nuo 1989m. Rytų ir Vakarų Vokietijų susijungimo giedamas tik trečias posmas. Himno eilių pirmame posme yra eilutės „Nuo Maso iki Mėmėlio (liet.: Nemuno)

 VFR himnu po susivienijimo paskelbta trečia 1841 metais Augusto Henriko Hofmano sukurtos dainos "Lied der Deutschen" strofa (Heidno muzika):

Einigkeit und Recht und Freiheit
für das deutsche Vaterland!
Danach laßt uns alle streben
brüderlich mit Herz und Hand!
Einigkeit und Recht und Freiheit
sind des Glückes Unterpfand.
Blüh im Glanze dieses Glückes,
blühe, deutsches Vaterland!


Plotas    
356978 kv. km
                 Gyventojų skaičius                 
 
82.424.609 ( 2004).                     82.515.990 (2006).
                               Gyventojai                                
230,9  1  zm. kv.km(2004)           234 1 zm. kv.km (2006)
                                      Sostinė                                      
Berlynas  3.387.701 (2004).       3.378.280 (2006).
                                         Kalba                                         
vokiečių
Gyvenimo trukmė, vyrų 
      
72,9 m.
Gyvenimo trukmė, moterų 
  
79
                          Ilgiausios upės                         
 
Reinas 865 km, Elbė 808 km,
), Dunojus(647 km), Mainas (524 km), Vėzeris (440 km).
                         Did˛iausi e˛erai                        
Bodenas (
538,5 kv.m), Müritco (110,3 kv.m), Chymzė (82 kv.m)
                                          Salos                                         
 
R. Fryzų salos, Helgolando salos (Šiauries jūra), Fėmano sala (Baltijos jūra), Riugeno sala, Usedomo sala
Aukščiausios viršukalnės    
Cugšpicė, kalnas Wettersteingebirge 2962 m
Atstumas nuo šiauriausio šalies taško (Sylt sala) iki labiausiai į pietus nutolusio taško (Allgauer Alpen) - 876 km. Atstumas nuo labiausiai į vakarus nutolusio šalies taško (Selfkant) iki rytinio taško (Lausitzer Neise) - 640 km 


 

                                                Laikas                                        
Vidurio Europos (MEZ) tarp Lietuvos ir Vokietijos  +1 valanda Lietuvoje. Pavasario laikas nustatomas kovo pabaigoje, rudens laikas lapkričio pabaigoje.
                                     Klimatas                                    
Vidutinis ir jūrinis : vasaros šiltos iki karštų,  ˛iemos gana šaltos, tačiau ilgai išliekančiojo šalčio periodo su sniegu bei gruodu, išskyrus Alpes, nėra. Vyrauja
vėsus,debesuotas,drėgnas. Kritulių pakanka ištisus metus, taigi, - santykinis drėgnumas gana aukštas, vėjas vietomis šiltas, tropinis.

Oras Frankfurte
Oras Vokietijoje ir kitur: vokieciu klb
 










[ Besucher-Statistiken *beta* ]